- zulinimas
- zùlinimas sm. (1) DŽ, zùlinimos ind. 1. NdŽ, KŽ, Sv → zulinti 2. | prk.: Už šešias valandas nuobodaus kelnių zulinimo kanceliarijoj jis gaudavo tiek algos, kiek jo kaimynas – geras fabriko darbininkas rš. ║ BŽ620, GTŽ Be zùlinimo nenudailinsi Kair. ║ Naminėm girnom zùlinimas sunkus Ktk. 2. refl. → zulinti 3 (refl.): Jisai pasikasė šlaunį, bet šis zulinimasis jam nepadėjo atsiminti A.Vaičiul. 3. refl. → zulinti 4 (refl.). ║ Visiems tas jo tarp mergių zulinimasis akį graužė, tai tik kliauties žiūrėjo S.Čiurl. ║ Zùlinimos su tais ramuntais (remontais): tęsa tęsa i galo nematyties Krš. \ zulinimas; apzulinimas; nuzulinimas
Dictionary of the Lithuanian Language.